KARLINSKAS
suminkštėjęs artinasi prie jos
Ko gi čia taip labai įsigailinai? Aš gi joms nieko blogo nedarau... Aš gi joms ne priešas... Nutilk, nutilk, prašau; tik pagalvok, ką aš dabar galiu, iš kur man gauti pinigų? Miško nebėra, kviečiai ant kelmo parduoti, o čia bankas neapmokėtas, Mauša lenda skolos, Ickus lenda skolos — juk darbininkus reikia samdyti — be pinigų...
JUDITA
pertraukia verkdama
Nenervuok manęs savo lokais, Maušais ir biesais15 ! Nekrimsk manęs! balsu rauda Hu, hu, hu...
KARLINSKAS
visai atsileidęs, ima ją už rankos, glosto žmonos veidą
Miela mano dūšyte, nusiramink jau, nusiramink, kam čia tos scenos? Gaila sveikatos!
tuo tarpu duryse pasirodo vienos panelės gaiva