Užšvitę įsmigo į širdį giliai...
Ir tiek po visų apžadų!”
„Matušė brangiausia! Kaip graudūs varpai
Tau bus ta žinia! Kad man lopšį supai,
Nemigus per kiauras naktis,
Kad leidai į mokslą paskui ant skolos,
Ne tos betikėjais sulaukt valandos!
Linksmesnė tau švietė viltis!”
„Bet argi jau viskas kaip sapnas išnyko?
Nejau ant švenčiausio, brangaus man dalyko