„O ne! Dėl manęs ji kentėt niekados...
Kentėt dėl manęs ji negali!”
*
Ir kas do naktis! Kaip žvaigžgėta, graži!
Užmigo ir paukščiai, ir žmonės visi;
Tik mėnuo per dangų riedėjo:
Tik angelas, įmigio pasiuntinys,
Per sodžius beskrydo! Tik vienas Rainys
Akių iki šiol nesudėjo!