Kaip Nemuno mielo blaivioji vilnis!
Joms pritaria balsas nuo Kuršo ir Prūsų;
jų klausos nutilus naktis.
Kaip rausta jurginai ir rūtos žaliuoja
Ir pina Dubysos pakrančius margai,
Taip žydi Lietuvės, bet liūdnai dainuoja,
nes spaudžia jų šalį vargai.
IV
Bet kas jau Onytei Rainių beprilygtų?
Kaip spindančioš rasos — akių spinduliai!