Šnekėjo Barbutė — Iš proto išvaro,
Kaip Šatrijos raganos širdį išėda
ir žmogų paguldo ant maro”.
„Padėk Dieve! — tarė Juškytė pro šalį —
Dailiai gi vežimą, bemokanti minti
Barbutė! Iš tikro tekėti jau gali!
ir laikas Barbora vadinti!”
XI
Nelaukus atsakymo, Vanda kiekvieną
Pro šalį prašnekant meiliai neapleido.