Mieliausiąją savo globėją-panelę
Ir lojimu jos pasitikti įpratę,
nudžiugę, užbėgo jai kelią.
Juška su pačia apie Juozą šnekėjo,
Kad šunys „vamt, vamt” ant saviškių sulojo;
Pro langą galinį lyg kas subildėjo:
tur būti Mankauskis atjojo.
Nors ponia Juškienė ir mėgsta pamigti,
Vienok jau nuo priešpiečių apsirėdyti
Papratus: „Tu, tėvai, bėk, tarė, sutikti;