Palauk, sakau, Vandos, būk žmogus ant galo!
Su ja atsisveikink!... Jam tik apsiniaukė
Išvargintas veidas; paskui lyg nubalo!...
kodėl jis tavęs nepalaukė?
Bet aš apsakiau tau ne viską pilnai:
Štai šįmet gimnaziją pabaigė jis...
Bet rasit tu viską geriausiai žinai?” —
čia pažvelgė jai į akis.
Akies neprimerkus, mina nekalčiausia —
„Na, žinoma — tarė — turbūt įsitraukė