Ir net nežiūrėdemi noro paties,
Parvežę, paguldė į lovą.
Per ištisą naktį akių neuždaręs,
Nei žodžio savo draugams neprataręs,
Gulėjo Rainys kaip be žado;
Tik saulei jau tekant, blakstienos pradėjo
Sulipti, krūtinė ramiaus atilsėjo,
Sapne užmiršimą atrado.
VIII
Jadvyga suprasti negali visai,