Paskui? O, jis žino, ką veltui bekęsti:
Jis žino, kam verta gyvatą pašvęsti!
Tik oro plačiaus jam, tik oro!..
Čia jam pamažu akyse ėmė temti;
Nuilsus krūtinė dar kartą pasemti
Sau oro plačiaus pamėgino.
Užmigo. Tai kartais Jadvyga sapnavos;
Tai salvai vaidinos, atgimę didžiavos;
Tai Glinskis iš tolo vadino100.
Bet miegas ligonio nebuvo ramus: