Ir štai parsitikrinus jau lietuvaitė;
Ji Rainio brošiūras gerėdamos skaitė,
Net, rodos, širdelė jai plakė.
Juk buvo ir Jakšto dainų pamėginus;
Bet riešutas — kietas, gerai nepažinus
Grynosios kalbos, kaip man sakė“.
Čia Jakštas nuraudo, kaip rytas užgimęs;
O greitas Smigeika, dar vis nenurimęs,
Vėl ėmė ant vietos nestygti:
„Dabar gana aišku, kur Juozas užtruko: