O ji taip simpatiška matos:
Mokinas lietuviškai; tėvas patsai,
Nors nėra dar tikras lietuvis visai,
Bet jau nuo to vardo nekratos”.
IX
Čia Tumas sušuko — Antai ir Rainys:
Kapos jį Smigeika, kaip margas genys!
Ir verta: reikėjo tiek laukti!
Vienok, kaip tai paprasta, sau susibarę,
Paskui atsileidę ir viską aptarę,