Kankintiniu mūsų! — Betyčiojos Tumas —
Ko gero, vyručiai; geruoju-piktuoju
Teks šventąjį garbint! Tiktai jau ramumas
Pragaiš tarp šventųjų Dangaus karalystėje,
Kaip kartais suyra ir mūsų draugystėje.”
X
Matytis, Rainys nieko kito nelaukė
Iš Tumo burnos, nes pečius tik sutraukė;
O Klimas užklausė tada:
„Tai ką apie mūsų užmanymą rašo