Išpuolė iš Dievo rankutės,
Ir Rainio man rūpi daugiaus išliuosavimas,
Kaip Vandos viliokės akutės.
VI
Čia Glinskis, staigiai atsisukęs į Tumą,
„Nejau atsirastų? — užklausė —
Kas Rainį paleist išgalvotų pragumą?
Žandarų sargyba — aštriausia”. —
„Neminkštas tai riešutas, — Tumas atsakė —
Daug, žinoma, auksas padaro;