Jakštui ašaros ėmė žibėt akyse.
„Kad tik Dievas ryto neužtemtų padangę! —
Malonėjo visi, — ir tą iškilmę brangią
Mums nušviestų skaisčiai! Tiek ji metų garsinos!
Tiek atvyko svečių! Net latvių, baltgudžių140!...
Norint gal ne per daug tų galiūnų didžių,
Kurie šventė stovylą141 didžios Katerinos.142
VI
Ir pas Goštautą susirinkimas nemenkas:
Netiktai komitetas šį vakarą renkas,