Lakiok belakiojęs, paukšteli gražus!
Kur tūpsi, ar pats bežinai?
Kad margus par audrą išskleisi sparnus,
Ar skrisi, kur nori patsai?
Vienok nebijok! Dievas sergės tave;
Be Jo tavo plunksna nekris;
Iš aukšto Jis žiūri Apveizda guvia31
Ir sergsti tamsiausias naktis.
Kai vėjas sušvilps ir tau lizdą sugriaus,
Plačiai po miškus išnešios, —