Gal susirišę su Rainio vardu
Ir mes neužgesme, kaip žvakės”.
„Tiesa, jog nėra!... Negreit ir bebus
Tokių, kaip Rainys, patriotų! —
Pritarė Tumas, — užtat jo kapus,
Teisinga, kad amžiai godotų160.
Taip dar norėjos varguoliui ilgiaus
Patęsti ir už numylėtą
Savo tėvynę dar vargti daugiaus!...
Bet Dievo nebuvo žadėta.