„Naujo skelbėjo šios žemės vargų, —
Atsiliepė Jakštas poeta, —
Mes nepakrikštysme be kunigų,
O žmogui jau verkti žadėta”.
Tumas pridūrė: „Kad viršų galvos,
Kaip kunigui, mums kas apskustų,
Rasit didvyris jaunos Lietuvos
Ir mūsų pakrikštymą justų”.
„Skusti šiam kartui galvos nebereiks, —
Motiejus linksmutis kalbėjo, —