Vienok jų akies nebetraukė.

*

Rausvai-geltonus lapus nuo šilo

Paveju blaško ruduo;

Nuliūdo girios; laukai nutilo;

Tik šniokščia upės vanduo;

Tiktai sušvilpi aukštai sėjikai

Tik murkso tartum sunykę grikai,

Skurdžios rugienos

Vienintelės vienos