Jadvyga taip pat, nors duktė jo vienaitė,
Nesėdi sau rankų, kaip ponia, sudėjus:
Sodina jurginų kerus su tarnaite,
Pati jiems su grėbliu ežias35 išakėjus.
Jai akys kaip našlėse36 spindinčios rasos.
Šilkais sumazgytos geltonosios kasos,
Meilios kaip pavasario pirmas dvelkimas!..
Bet žiūri iš veido slaptas nuliūdimas.
Ją Goštautas myli kaip tėvas tiktai
Tegali mylėti, bet žodis retai