Bildėjo ir rūko nuo ryto keliai.
Kieno kiek įmanomi buvo arkliai,
Tas porą pavalkais užkinkė;
Pėsčiųjų, kaip gulbių, devyni pulkai;
(Nuo jų apdarų marguliavo takai)
Žingsniavo, būriais susirinkę.
Ant vyrų daugiausiai sermėgos milinės;
Mergaičių gi jupos margai čerkasinės61,
O rūtos dabina kasas.
Į Užventį plaukė! Ant kalno kapai,