Dar pažvelgė kartą, kur Goštauto rūmai
Netoli nuo Vyslos stovėjo,
Ir mato... Ak, mato, jog tamsūs jau dūmai
Jų rūmą apdengti pradėjo!...
Ugnis!... ir prie gaisro... kaip smertis70 suriko!
Kas Goštauto skausmą regėtų!
Ant aukšto vienturtė duktė jo paliko!
Ir kas ją išgelbėt galėtų?
Liežuviai ugnies jau apraitė namus!
Jau stogas nuvirto nuo galo!...