Ir apėmė baimė ir skausmas visus!
Ir gyslose kraujas užšalo!
„Lipynę!” suriko ne savo balsu
Vilaitis išblyškęs, baisus;
Kaip velnias par dūmus nušvito žaibu
Ir skendo į dūmų tvanus!...
Ir buvo tyli iškilminga, gili!
Vilaitis tarp gaisro pražuvo;
Tik žodžiai neaiškūs girdėtis keli...
Suprast jų negalima buvo!