Neišdavė žodis kančios begalinės,
Bet draugas jau viską pažino.
Šventa ta draugystė, ką riša jaunus
Ir šelpia pirmas ju kariones,
Gražiausius išauklina ryto jausmus
Ir veda kartu jus į žmones.
Laurynas ir Juozas — širdingi draugai:
Mokslavietė jus supažino;
Tas pats buvo siekis, tie patys sapnai,
Tie patys keliai jus vadino20.