Ir nėra be audros dienos!
Kariauti! Kariauti!... Ant to jau žmogus!...
Vienog kad nors šviestų dienai
Ant Aniolo balso kad miręs atbus,
Kad džiaugtųsi norint tada!
Kiek kartų ant žemės taip vėlai tamsu,
Jog saulė lyg gęsta aukštai!
Kiek kartų žmonijai taip vėlai skaudu,
Jog kryžiaus rasos nematai!
Kad Volteris išjuokė, kas tik žmonijai