Apsakė jiems Dievą tyla ir naktis
Ir jam pasišvęsti augino.
Laurynas — laimingas, metus jau antrus
Sau klierišką rūbą dėvėjo;
Ir Juozas, gimnazijos baigdams vargus,
Jį sekti šį metą žadėjo.
Šventėms važiavo Lauryno šalis
Dabar pirmą kartą pažinti
Ir mąstė tenai išsišnekti užvis,
Kaip reiks naują kelią mėginti.