Tik vien iškalbėdams saldžiai,
Jog jo atviros neaplanko trobos
Taip brangūs, malonūs svečiai.
Ir kas įstabu! Jį ant vasaros oro
Užprašė į Aukštdvarį savo;
Nors tas atsisakė naudot iš jo noro,
Bet Goštautas prašė, maldavo.
Taip bešnekant laikas lyg upės vanduo
Jiems bėgo, gaivindams visus;
Pačiam gal Vilaičiui jau skausmo akmuo