Nuslinko, ligšiolei sunkus.
Kad sauvaras kunkulo vyrė puta,
Kad stalą apsėdo arti,
Ar buvo draugystė gražesnė kada
Taip linksma ir taip maloni?
Vilaitis nebuvo šnekus niekados,
Bet Goštautui žodžiai tekėjo;
Iš Juozo galvos ir iš dvasios drąsios
Jisai atsigirt negalėjo.
*