*
Marinė paraudo. Nors tėvo valia
Jai buvo šventa visados,
Nors gundė ją ir širdis gal slapčia.
Bet kaip? Ar dėl Juozo kančios?
Vienog gi užsėdo prie kvartopijono,
Užgavo skardžiai jo balsus;
Ant veido jos balto, ant skruosto raudono
Lyg tarsi užšvito dangus!
Balsai, lyg pasemti iš Dievo galybių,