Kaip vilnys siūbavo ir pynės
Ir liejo monus nekalčiausių gražybių,
Ir veltu širdis nuo jų gynės!...
*
Nedaug čia ant žemės tokių valandų!
Laimingas, kursai jas turėjo!
Bet argi laimingas? Ant tų vakarų
Ne vienas gal kančią pradėjo!
Jūs valandos sunkios dėl žemės sūnaus
Jus gražūs bet skaudūs sapnai!