Kad jūsų ištroškęs žmogus nepagaus,
Kam žadinat širdį aukštai?
Kam Dangų pravėrę uždarot skaudžiai?
Uždarot be mielaširdystės!
Ir lieka tada vien širdies sopuliai,
Vėkas sunaikinę jaunystės!...
*
Jau buvo vėlu. Juozas grįžo namo.
Pavargėlius miegas bučiavo.
Dėl Juozo teip liūdna: važiuoja rytoj;