Ne man ta našta! Eiti skausmo keliu...
Ir visko išsižadėti!...
Išplėšti sau širdį!... O ne, negaliu!
Ne man visą amžių kentėti!
Gamta kaip graži! Širdį norais vilioja.
Aš jos užaugintas sūnus!
Kad laimė sapnuojas, žengt kalinio koją...
O koks prilikimas baisus!
Kas riša mane? Ar ne gražūs keliai
Išvestų mane ir tarp žmones?