Aukščiausi! Spėkų be pavydo davei,
Tai kam man jaunam tos karionės?
Paškanis vylioja į Maksvą važiuoti;
Ten mano senovės draugai.
Tarp mokslų juos gali linksmybė bučiuoti,
Čia man ir sunku ir aukštai.
*
Bet šąla. Rytys leda stiprina slidų:
Jau Vaičiui ir kojos nušalo.
Gana tų sapnų? Laikas grįžti į vidų: