Jo vardas, po Lietuvą skrysdams plačiaus,
Bus mūsų pirmuoju žodžiu!”
*
Čia šunys sulojo. Sužvengė arklys.
Tai Juozas pagrįžo namo.
Tur būti ir jam įkyrėjo rytys,
Nes baltavo antakiai jo.
Bet buvo sau linksmas. Kaip klieriku stojo,
Retai buvo liūdnas kada;
Visai atsimainė: kur kitas vaitojo,