Jis šypsojo lūpų spraga.
*
Jau sauvaras ūžė; vadino prie stalo;
Prie jo ir šilčiaus, ir linksmiaus.
Susėdo visi: svečiui teko nuo galo;
Namiškiai aplinkui toliaus.
Graži Vilaitučė dalino stiklus.
Kalba lyg kad upė tekėjo.
Bet Juozas užvis98 buvo linksmas, šnekus,
Ar gal tokiu būti norėjo.