Sulaukęs ant švenčių gražių;
Pagrįžo iš Vilniaus nuo mokslo sunkaus,
Namų pasiilgęs brangių.
Ir buvo ko laukti: Motiejus ne tas
Ką pirmą, kad buvo suklydęs:
Kaip vyras apleido draugystes piktas,
Ju visą paikumą išvydęs.
Iš tėvo jau turtų dabar nesididžiuoja,
Nestatos prieš savo draugus;
Karštai pamylėjęs tėvynę darbuojas,