Visus jai pašventęs jausmus.
Suprato, jog mokslas — didžiausia galybė:
Išblaško tamsybes nakties;
Suprato, jog žmogų tik puošia dorybė,
O ta jog be Dievo nešvies.
Lauryną pažino štai metai treti
Ir pametė vėjų kelius;
Jaunųjų draugyste! Tu viską gali,
Kad laimina Dievas žingsnius.
Motiejus, Laurynas — šiandieną draugai,