Prigėrus tiek kraujo brangaus,
Be vaisiaus užmirs? Neatgims niekados?
Nekelsis iš miego sunkaus?
Ką žemei paduosi apmiręs nenyksta;
Tik reikia vilties ir darbų!
Aš grūdą pasėjau, ir grūdas nenyksta;
Tai duona iš kraujo tėvų.
Vaisinga tu, žeme, tave pamylėjau,
Kaip kūdikis motinos krūtį;
Pamėgau tave, kad laukus tavo sėjau!