Neleisi tu kraujui pražūti!
Tavęs tas nevertas, kurs motiną savo
Apleisdamas, ieško kitos:
Kurs vargdams, tavęs maloniai nesapnavo,
Tas meilės nežino šventos!”
*
Čia žirgas sustojo. Jau buvo namai;
Ir Tumas išbėgęs sutiko.
Pabudo Motiejus, sapnavęs ilgai;
Ant veido šešėlio nebliko.