O stygos vis verkė skaudžiaus!
Tarp skausmų-vargų kas tylėti mokės,
Nors nėra be skausmų garbės?
Kad spaudžia krūtinę, aplinkui naktis,
Kam ašaros skaudžios nekris?
Kada gi ateis tie laimingi laikai?
Ir ar jų sulauksme kada?
Kad tautos tautų taip nesmaugs kruvinai!
Kad savo visiems bus gana!
Ieškoti garbės rijant brolišką šalį!...