Neklauso jau proto: nauja kibirkštis
Jai degina jauną krūtinę.
Gražus plaštakėlis, kad šviesą išvys,
Taip leka nakčia ant liepsnos;
Žmogus jį nuvaro; jis vėlei sugrįš...
Štai dega... ir jau nelekios.
„Bet ar gi tik kunigu Juozas tegali
Darbuotis dėl žemės tėvų?
Kodėl negalėčiau kartu savo dalį
Pridėti prie jo veikalų?