Įspindę į stiklą jo sklidų;
Primerkę akis, įvairiai sužaibavo
Ir žiūri pradrįsę į vidų!
Bet Juozo Vilaičio ir Glinskio Lauryno
Dar akys užmerktos saldžiai;
Ar žadint juos, Glinskio matušė nebžino,
Nors keltis jau laikas seniai.
Jau sauvare31 verda seniai arbata,
Ir laikas bažnyčion važiuoti;
Išaušo aukštai jau Pravadų diena32;