Gana, rodos, būtų sapnuoti.
Bet Glinskienei gailu jų sapną baidyti:
Užmigo taip vakar vėlai;
Jau išnaktos buvo, o šviesą matyti
Dar galima buvo ilgai.
Ir ką jie kalbėjo? Suprasti sunku;
Retai juos ausis tegirdėjo;
Tik, rodos, Laurynas šnekėjo už du,
O Juozas tankiausiai tylėjo.
Ir vieną tik kartą, neklausant visai,