Lyg Glinskienei rodės, girdėjus,
Kaip Juozas pasakęs: „Gal stojos vis tai
Jau Dievui pačiam taip norėjus!
Man gailu tu siekių!... Aš pats nenorėčiau
Užmiršti gražaus pašaukimo!
Ak, Dieve! Kad širdį užspausti galėčiau!
Maldausiu ryto apšvietimo”.
*
Štai Glinskis, įėjęs balsiai į seklyčią,
Sušuko: „Na, vyrai, gana!