Jau laikas į Užvenčio šliaužti bažnyčią;
Atauš ir karšta arbata”.
Užgėdinti vyrai, pratrynę akis,
Iš lovų išvirto kuliais
Bet galvą sopėjo; matyt, jog naktis
Sapnais neramino saldžiais.
Atskaitę maldas į galinį susiėjo,
Pasveikinę stalo draugus;
Ten Vandzia ir Julka seniai jau krutėjo
Ir taisė arbatos stiklus.