*

Nuo ryto bildėjo ir rūko keliai.

Kas gyvas, bažnyčion skubėjo;

Ir Glinskių sarti35 užkinkyti arkliai

Po langu žemę kapinėjo.

Ant galo nušvito vežėjui akis:

Bajorai apsėdo ratus,

Ir riebūs sartokai36, suglaudę ausis,

Pasineše lėkt par laukus.

*