Bažnyčia seniai jau žmonių primušta,
O vis ten dar traukia būriai;
Ką tik prasidėjo Mišių vativa;
Vargonai duodavo graudžiai.
Vilaitis sau vietos aukštos neieškojo;
Jam užkampio buvo gana,
Ir ten, nors prieš žmones akis neraudojo,
Bet buvo malda jo karšta.
Taip meldės ilgai ir kančia begalinė
Jam tirpo lengvai pamažu;