Užmiršti save dėl aukštesnio Dangaus,
Taip liepia šventi reikalai!...”
*
„Pristojęs į jungą mokysis, žinai;
Ligonį vienog aplankyti
Taip pat, rodos, būtų šventi reikalai”—
Motiejus pradėjo sakyti.
Laurynas silpnėjo širdies gerumu:
Taip prašymai buvo širdingi;
Bet Juozą pajudinti buvo sunku,