Ne kartą lyg rodos, jog Dievas jį šaukia,
Vienog ar nutildys skausmus,
Ką plėšo krūtinę kaip žvėrys užkaukę?
Ir pats nebežino kas bus!...
Patsai nebežino, į kokią jau šalį
Išneš jį laiku vėsulai;
Tik žino, jog Dievui širdies nebegali
Pašvęsti šiandieną visai!...
*
Lietus vis tankesniai varvėjo lašais.