Tik vienas Laurynas gėrėjos draugu,
Kad tas prieš žaibus nedrebėjo.
Bet kam gi lotyniškus tankiai žodžius,
Kalbėdamas Juozui, vartojo?
Ar girdamas draugą vien nervus stiprius,
Kad kas nesuprastų, bijojo?
Bet Juozas tylėjo; ant galo prašneko;
Lotyniškai sakė, trumpai:
Sunki ir baisi jam karionė pateko,
Jos galo nežino patsai!