Jau bėga sartokai ir prunkščia nasrais.
Kas kartą tamsesnis dangus;
Perkūnas pirmaisiais šių metų žaibais
Dabina padangių sparnus,
Pakilo ir vėjas; lašai didesni
Užkrito keli ant galvos.
Upelei srauni nuo kalnų tekini
Į prieglobstį bėgo Ventos.
Pagrįžtant jiems buvo lyg ko neramu;
Pats Glinskis tankiausiai tylėjo;